Pažintis su miestu

 
home


home

 
VIENYBĖS NAMAI
Istorinio centro dominantė – pirmosios Latvijos nepriklausomybės metais iškilę Vienybės namai (Rīgas gatvė 22a). Jie pastatyti Latvijos prezidento Karlio Ulmanio iniciatyva už suaukotas ir valstybės skirtas lėšas. 1936 metais padėtas pamatinis akmuo, o 1937 m. gruodžio 19 d. pastatas pašventintas ir iškilmingai atidarytas. Jo autorius – architektas Verneris Vitandas. Tuo metu tai buvo moderniausias daugiafunkcis pastatas Europoje, kuriame buvo įsikūręs Daugpilio teatras, Latvių bendrija, biblioteka ir kitos visuomeninės įstaigos. Antikinės formos funkcionalizmu alsuojančio pastato architektoniniame sprendime atitiko to laikmečio estetiką. Šiuo metu Vienybės namuose įsikūręs Daugpilio teatras, Latvių kultūros centras, Turizmo informacijos centras, Latgalos centrinė biblioteka, JAV informacijos centras, bankas, knygynas, kavinė, lengvojo kultūrizmo klubas ir kt. Nuo 2005 m. vykdomi Vienybės namų interjero atnaujinimo darbai, o 2009 metais pradėta fasado restauracija.
DZEJNIEKA ANDREJA PUMPURA SKVĒRS
Atrodas pretī Vienības namam. Izveidots 19. gadsimta otrajā pusē. Skvērā izvietots tēlnieces I. Krūmiņas 1966. gadā veidotais dzejnieka Andreja Pumpura krūšutēls. Pilsētas iedzīvotāju iemīļota tikšanās vieta skvērā ir strūklaka – meitenes skulptūra ar liliju. Parkā atrodas Sv. Aleksandra Ņevska pareizticīgo kapela un piemineklis Nevainīgajiem sarkanā terora upuriem (tēlniece J. Volkova).
ŠV. ALEKSANDRO NEVSKIO STAČIATIKIŲ KOPLYČIA
Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių koplyčia pašventinta 2004 metais. Ji pastatyta A. Pumpuro skvere Saules gatvėje 20, toje vietoje, kur anksčiau stovėjo Šv. Aleksandro Nevskio stačiatikių katedra (1864–1961 m.). Sovietinio režimo laikais 1961 metais ji buvo uždaryta, o 1962-aisiais – susprogdinta. Dabartinė koplyčia yra sakralinis monumentas, turintis simbolinę prasmę ir primenantis sunaikintos katedros istoriją.
DAUGPILIO UNIVERSITETO SKVERAS
Daugpilio universiteto skveras (Vienības gatvė 13) – aikštė prie Daugpilio universiteto studijų korpuso. Čia yra nedidelis fontanas, poeto Rainio biustas (skulptorius I. Folkmanis, 1966 m.) ir Saulės laikrodis.
SAULĖS LAIKRODIS
Saulės laikrodis įrengtas Daugpilio universiteto skvere. Jis sukurtas 1910 metais (autorius – realinės mokyklos mokytojas A. Jaskovas). Laikrodis pritvirtintas prie keturkampio pagrindo. Jo ciferblato liniatūra atitinka geografinę Daugpilio miesto platumą – 56°.
DUBROVINO PARKAS
Dubrovino parką rasite tarp Rīgas ir Parādes gatvių. Prie jo kūrimo labai prisidėjo Pavels Dubrovins (1839–1890), 1876–1890 metais ėjęs
Daugpilio miesto mero pareigas. Todėl parkui suteiktas jo vardas ir pastatytas jo paminklas. Maždaug dviejų metrų aukščio bronzinė figūra (skulptorius A. Taratinovas, 2007 m.) pastatyta specialiai sukurtoje aikštėje netoli nuo fontano. Sovietų laikais parke pastatytas memorialas Sovietų armijos kariams. Parkas yra miestiečių pamėgta poilsio vieta. Karštomis vasaros dienomis prie didžiojo fontano galima mėgautis gaivia drėgme, o vakarais – grožėtis įvairiaspalviu šviesos ir vandens žaismu.
APSAUGINĖ UŽTVANKA
Unikalus inžinerinis statinys, išsidriekęs 6 km palei Dauguvą. Jis ne tik apsaugo miestą nuo potvynių, bet kartu yra ir kelias. Apsauginė užtvanka suformuota 1830–1841 m. pagal karo inžinieriaus kapitono P. Melnikovo projektą. Aukščiausiose vietose ji pakyla į 9 m aukštį virš Dauguvos vandens lygio.
DAUGPILIO KRAŠTOTYROS IR MENO MUZIEJUS (DKMM)
Tai vienas iš seniausių muziejų Latgaloje, įkurtas 1938 metais Rīgas gatvėje 8, prašmatniame 1883 metais pastatytame eklektizmo stiliaus pastate su jugendo stiliaus elementais, kurio fasadų apdailai naudoti spalvoti glazūruoti kokliai, o virš įėjimų į pastatą – stiklu dengti ažūrinio metalo stogeliai. Prie kiekvieno įėjimo stovi dvi liūtų skulptūros. Čia atidarytos dvi parodų salės: pasaulinio garso dailininko Marko Rotko darbų paroda ir Daugpilio menininko Leonido Baulino darbų paroda, taip pat veikia dailės salonas „Māra“. Muziejuje galima susipažinti ir su kultūros istorijos bei gamtos ekspozicijomis.
RĪGAS GATVĖ
Daugpilis buvo vienas iš pirmųjų Latvijos miestų, kuriame XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje daugiau nei pusės kilometro ilgio Rīgas gatvė pertvarkyta į pėsčiųjų alėją. Tai – gyvybingiausia miesto arterija, kuri driekiasi nuo geležinkelio stoties iki Dauguvos – Rīgas gatvės pradžios, kur kadaise buvusios prieplaukos vietoje pastatyta arka po užtvanka su priėjimu prie upės. 2009 metais baigta Rīgas gatvės rekonstrukcija, po kurios miestas tapo išraiškingu ir harmoningu praeities bei naujųjų laikų sintezės pavyzdžiu. Išsiruošus pasivaikščioti po miestą, galima ne tik apžiūrėti puošnius namų fasadus, bet ir apsipirkti bei neskubant pasimėgauti tradiciniais patiekalais. Adresu Rīgas gatvė 61 (1860 m.) galite pasigrožėti itin didingu pastatu – vienu ryškiausių eklektizmo pavyzdžių, išsiskiriančių įmantria fasado puošyba. Priešais 1-ąjį pašto skyrių stovi balinio vėžlio skulptūra (skulptorius I. Folkmanis, 2009 m.), o gatvės gale priešais geležinkelio stotį – vandens baseinų kaskada.
ŠV. PETRO ROMOS KATALIKŲ BAŽNYČIA
Šv. Petro katalikų bažnyčia (Rīgas g. 39) pastatyta 1848–1849 m., perstatyta 1924–1934 m. Šių maldos namų architektūroje ryškūs klasicizmo bruožai. Savo išore jie primena Šv. Petro baziliką Vatikane. Didelis baltas bažnyčios kupolas remiasi į keturias dvigubas kolonas.
SKULPTŪRŲ SODAS
Skulptūrų sodą rasite tarp Šv. Petro Romos katalikų bažnyčios ir Mihoelsa gatvės. Sodo puošmenos – daugelio Latvijos skulptorių skulptūros ir įvairiaspalviai gėlių kilimai.
DAUGPILIO GELEŽINKELIO STOTIS
Reikšmingiausius pokyčius Diunaburgo (Daugpilio) ekonominiame gyvenime nulėmė geležinkelio linijų Peterburgas – Diunaburgas – Varšuva ir Ryga – Diunaburgas – Orla atidarymas 1860-aisiais ir 1861-aisiais. Geležinkelio liniją Peterburgas – Varšuva bei jai priklausančius tiltus, viadukus ir atskirus stoties pastatus suprojektavo lenkų kilmės inžinierius Stanislovas Kerbedis. Daugpilyje susikerta 5 geležinkelio linijos. Dabartinė geležinkelio stotis pastatyta 1951 metais.
CENTRINIS PARKAS
Centrinį parką rasite netoli autobusų stoties. Jį suprojektavo architektas P. Seleckis. Parkas suformuotas po Antrojo pasaulinio karo toje vietoje, kur per karą buvo visiškai sugriauta keletas gyvenamųjų namų kvartalų. Šis šiuolaikiškas parkas yra žalioji miesto puošmena, kurios akcentas – daugybė gėlių lysvių ir želdinių. Čia įsikūrę riedlenčių parkas, vaikų žaidimų aikštelė, šaudykla, šachmatų klubas ir Santuokų rūmai. Šalia parko 1999 metais pastatyta Daugpilio ledo halė.
SINAGOGA
Dabartinė Daugpilio sinagoga – Kadišo maldos namai, pastatyti 1850 metais, įsikūrę Cietokšņa gatvėje 38. Šis pastatas užpildo erdvę kvartalo kampe miesto centre, jo fasadas atsiveria į Lāčplēša ir Cietokšņa gatves. Pastato interjeras atnaujintas po Antrojo pasaulinio karo. 2005 metais, pasinaudojus menininko M. Rotko vaikų parama, sinagoga buvo renovuota. Sinagogos atidaryme po renovacijos dalyvavo tuometinė šalies prezidentė Vaira Vykė-Freiberga.
JUGENDO STILIAUS PASTATAI
Jugendo stiliaus pastatai išsidėstę Rīgas gatvėje 8, Saules gatvėje 41 ir Saules gatvėje 55. Jie pastatyti XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Jų fasadai išsiskiria gausiais dekoratyviniais dariniais ir elementais.
ADMINISTRACINIAI PASTATAI

Pastatas Ģimnāzijas gatvėje 11 iškilo XIX a. pabaigoje. Fasadas sukurtas formaliuoju eklektizmo postiliu, kuris siejasi su vadinamuoju Nariškino baroko susmulkintų ir prisotintų plastiškų formų stiliumi. Visai šalia, Ģimnāzijas gatvėje 12, stovi Valstybinio banko pastatas, pastatytas XIX a. pabaigoje. Pastato architektūra – eklektikos stiliaus. Banko fasadas gausiai išpuoštas klasicizmo ir renesanso stiliaus detalėmis.

Administracinių pastatų ansamblis ir miesto gimnazijos pastatas.
Šį pastatų kompleksą rasite kvartale tarp Lāčplēša, Vienības ir Ģimnāzijas gatvių. Visi statiniai pastatyti XIX a. penktojo dešimtmečio pradžioje klasicizmo stiliumi pagal žymaus rusų architekto A. E. Štauberto projektą. Pastatų fasaduose išlikę ampyro stiliaus puošybos elementai: karnizai, langų puslankio angų apvadai ir kt.

RAUDONŲ PLYTŲ PASTATAI
Daugpilyje pastebėsite neįprastai daug raudonų plytų stiliaus pastatų. Šio stiliaus propaguotojais buvo dauguma garsių architektų. Daugpilyje ši eklektiškojo stiliaus pakraipa ryškiausiai atsispindi vokiečių kilmės architekto Vilhelmo Neimanio, nuo 1878 m. iki 1895 m. buvusio Daugpilio vyriausiuoju architektu, projektuotuose pastatuose. Žymiausi raudonų plytų architektūros paminklai – pastatai Saules gatvėje 1/3 ir Muzeja gatvėje 6, jų fasaduose gausu eklektizmui būdingų elementų, kurie net ir po daugybės metų stebina detalių meistriškumo lygiu.
DAUGPILIO TVIRTOVĖ
Daugpilio tvirtovė tapo Daugpilio miesto simboliu. Tai didingas gynybinis statinys, kurio bendras plotas daugiau nei 150 ha. Rytų Europoje tai vienintelis beveik be pakitimų išlikęs XIX a. pirmosios pusės tvirtovės pavyzdys. Laužtinę įtvirtinimų liniją sudaro apsauginis pylimas su 8 bastionais, 6 ravelinais, 6 vidiniais pylimais ir kitomis gynybinėmis konstrukcijomis: lunetėmis, redutais bei gynybiniu grioviu. Dauguvos kairiajame krante išsidėstę tilto sutvirtinimai. Kiekviena tvirtovės detalė sukurta remiantis geriausių carinės Rusijos ir Europos architektų mokyklų statybos patirtimi. Vidinė tvirtovės pusė išplanuota pagal tradicinius kareivinių pavyzdžius – centre paradų aikštė, kurią supa administracinių ir gyvenamųjų pastatų kvartalai. Visi pastatų fasadai yra ampyro stiliaus, išskyrus Nikolajaus vartus ir Vandens bokštą, kurie pastatyti pseudogotikos stiliumi.
MARKO ROTKO DARBŲ PARODŲ SALĖ
Daugpilio kraštotyros ir meno muziejuje (Rīgas gatvė 8) įrengta parodų salė, kurioje galima apžiūrėti Dvinske (Daugpilyje) gimusio pasaulinio masto dailininko Marko Rotko (1903–1970) didelio formato paveikslų reprodukcijas. Jose atsispindi menininko realizmo, siurrealizmo ir modernizmo kūrybos etapai ir galima susipažinti su autoriaus sukurtu abstrakčiojo ekspresionizmo stiliumi. Salėje tvyranti meditacinė nuotaika padeda lankytojams susidaryti gilesnį įspūdį apie
M. Rotko kūrybą.
ŠVENTYKLŲ KALVA (LA. BAZNĪCKALNS)
Kiekvienas keliautojas būtinai turėtų aplankyti Šventyklų kalvą – vietą, kurioje greta stovi keturių konfesijų maldos namai. Martino Liuterio katedra pastatyta 1893 metais pagal architekto V. Neimanio projektą. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Romos katalikų bažnyčia pastatyta 1902 metais. Joje 1909 metais įrengti lenkų meistro A. Homano vargonai. Šventųjų kankinių Boriso ir Glebo stačiatikių katedra pastatyta 1905 metais kaip ir Diunaburgo garnizono bažnyčia. Šv. Nikolajaus sentikių maldos namai pastatyti 1908–1928 metais, juose galima apžiūrėti XVIII–XX a. ikonas ir XVII–XX a. retų knygų kolekciją.